Rokiškio šv. Mato Evangelisto bažnyčia

Rokiškio bažnyčios ansamblis – vienas originaliausių ir įspūdingiausių neogotikos paminklų Lietuvoje. Bažnyčios fundatoriai Rokiškio grafai Reinoldas Tyzenhauzas (1830-1880) ir Marija Tyzenhauzaitė – Pšezdzieckienė (Przezdziecka) (1827-1890). Bažnyčios architektūrinį projektą 1866 m. parengė Frydrichas Gustavas fon Šachtas (Friedrich Gustav von Schacht) iš Prūsijos, jį papildė Maksas Paulius Berči (Max Paul Bertschy) iš Liepojos ir Johanas Danielis Felsko (Johann Daniel Felsko) iš Rygos. Antrajame statybos etape Georgas Verneris (Georg Werner) iš Matrijos (Tirolis, Austrija) sukūrė bažnyčios interjerą, suprojektavo varpinę, koplyčią ir šventoriaus tvorą. 1882 m. iš Belgijos buvo atvežta Josefo ir Liudviko Gojerių (Goyers) dirbtuvėse pagaminta medinė bažnyčios įranga: sakykla, 6 klausyklos, stalės, presbiterijos tvorelė, durys, suolai, vargonų spinta, 14 šventųjų figūrų. J. ir L. Gojeriai pagal architekto G. Vernerio piešinius taip pat padarė centrinio altoriaus baldakimą, šoninius altorius. Savo kompozicija jie šiek tiek skiriasi nuo sakyklos. Visus medžio dirbinius vienija medžiaga (natūralus ąžuolas) ir profesionali bei nepaprastai kruopšti drožimo maniera. Gojeriai turbūt darė ir stacijas. Bažnyčia konsekruota 1885 m. Bažnyčios interjeras profesionalumo požiūriu nepriekaištingas. Tai bene vienintelis XIX a. interjeras Lietuvoje, kur viskas suprojektuota ir atlikta aukštos kvalifikacijos užsienio architektų, dailininkų ir meistrų.