Pranas Navikas (1855-1933)

Rokiškis

Pranas Navikas gimė baudžiauninkų šeimoje 1855 m. Pakriaunio kaime (Rokiškio r.).

Jo šeimos pavardės istorija yra labai įdomi. Taigi viskas prasidėjo nuo to, kai jo tėvai persikėlė į Šileikių I kaimą. Kaimo gyventojai, matyt, buvo neįpratę kilnotis iš vieno kaimo į kitą ir patys sulaukti atsikėlėlių į savo kaimą. Naujųjų gyventojų, kurių pavardė buvo Smalinskas ar Smalikas, pasirodymas buvo labai didelis įvykis. Šileikiečiai juos ėmė vadinti „Nauju“, „Naujiku“. Begyvenant šiame kaime, jie vėliau tapo Navikais. Taigi atsikraustydami jie ne tik kad sudomino visus gyventojus, bet ir ilgainiui įgavo pasitikėjimą, o Prano tėvas net buvo išrinktas kaimo seniūnu.

Pro Šileikių kaimą tiesiant geležinkelį Daugpilis – Šiauliai, jaunuolis Pranas Navikas ten gavo darbą: gamino kuolus bei gaires geležinkelio trasai žymėti. Už gerą darbą buvo dažnai giriamas.

Statant Rokiškio bažnyčią (1868-1877 m.), Pranas dirbo įvairius darbus. Prisižiūrėjęs bažnyčioje buvusių šventųjų skulptūrų ir, klebonui leidus, net vieną kitą parsinešęs namo, stengdavosi išdrožti panašias. Rokiškio bažnyčios klebonas ypač vertindavo jo darbą ir skulptūras pašventindavo.

Daugiausia jis išdrožė Kristaus ir šv. Jono Krikštytojo skulptūrų. Skulptūras drožė tik iš liepos medžio, nes jis neskilinėja. Darbo įrankius – įvairius kaltelius – pirkdavo krautuvėje. Skulptūras dažė pats. Dažus iš pirktų miltelių pasigamindavo namie, kuriems malti turėjo specialų malūnėlį.

Vėliau P. Navikas ėmėsi „mūkų“ liejimo. Originalus gaudavo iš bažnyčios ir pagal juos pagamindavo formas. Jis taip pat gamindavo įvairius ūkio padargus: vėtykles – arpus, javų kuliamąsias, linų mynimo mašinas bei karstus.

1906 m. meistras išvyko į Peterburgą ieškoti geriau apmokamo darbo, tačiau įsidarbinti pavyko tik sargu Putilovo gamykloje. Po metų grįžo namo. Pranas Navikas Šilaikių I (dabar - Šileikiai) kaime turėjo 10 ha žemės. Paaugę sūnūs dirbdavo visus laukų darbus, o tėvas užsiimdavo tik staliaus amatu. Meistro statytų kryžių jau nėra išlikusių, nors jo sodyboje irgi stovėjo paties padarytas kryžius.

Apie 1925 m. Adelė Naginskienė buvo užsakiusi pas Praną Naviką kryžių savo motinai Rožei Mikėnaitei-Diržienei. Šis kryžius stovėjo Rokiškio kapinėse, tačiau XXI a. pradžioje nugriuvo. Rokiškio bažnyčiai Pranas Navikas išdrožė kryžių, prisikėlusio Kristaus skulptūrą ir spintelę.

Pranas Navikas buvo aukštesnio už vidutinį ūgio, juodaplaukis, o senatvėje pražilęs. Rašyti nemokėjo, tik skaityti. Pavardę mokėjo pasirašyti „druko“ (spausdintomis) raidėmis. Pranas Navikas mėgo giedoti, dalyvaudavo kaimynų vestuvėse, krikštynose ir kitokiuose pobūviuose. Iki mirties buvo Rokiškio bažnyčios maršalka.