Bronislovas Stanislovas Milaknis

Rokiškis

Tarp Rokiškio krašto muziejaus saugomų medžio skulptūrų yra gana gausi ir ryški Bronislovo Stanislovo Milaknio drožinių kolekcija. Joje - 119 kūrinių. Ši kolekcija pradėta kaupti dar nuo 1969 metų.

Bronislovas Stanislovas Milaknis gimė 1915 m. gegužės 28 d. Rygoje. Jo tėvas Jonas Milaknis kilęs iš Čeičių kaimo (Juodupės sen.), o motina Ona Maciūnaitė gimė Jurkupių kaime (Panemunėlio sen.). Jie abu susipažino Rygoje.

Rygoje gimė ne tik Bronislovas Milaknis, bet ir jo vyresnysis brolis Jonas (1912 m.). Apie 1920 – 21 m. šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Čeičių kaime pas senelį. Čia gimė dar du broliai: Vladas (1922 m.) ir Petras (1925 m.). Šioje šeimoje vaikai augo gabūs, darbštūs. Jonas tapo gydytoju, Vladas – girininku, o Petras – žurnalistu.

Būsimasis drožėjas lankė Aleknų pradžios mokyklą, tačiau mokslai jo netraukė, labiau rūpėjo ūkio darbai. Dar būdamas vaikas ėmė ganyti gyvulius. Jau tada jautė poreikį piešti, lipdyti. Piemenaudamas ėmėsi kūrybos. Iš pradžių pradėjo lipdyti figūrėles iš molio. Jos turėjo didelį pasisekimą tarp kitų vaikų. Tik spėjęs nulipdyti, jau turėdavo dovanoti savo draugams. Aišku, molinės figūrėlės nebuvo labai patvarios, todėl piemenukas nutarė pabandyti drožti iš medžio. Mėgstamiausios figūrėlės – tai įvairūs paukšteliai, lėktuvėliai.

Jaunystėje Bronislovas taip pat tarnavo ir pas Latvijos ūkininkus. Pokario metais teko slapstytis. Tėvas buvo nuteistas kalėti ir išvežtas į lagerį.

Prie kūrybos Bronislovas Milaknis sugrįžo jau brandžiame amžiuje. Ėmėsi drožti ne tik paukštelius ir gyvūnus, bet ir žmonių figūras. Iš pradžių drožiant nepavykdavo gerai apskaičiuoti, todėl skulptūros galva būdavo didelė, o kojos per trumpos arba atvirkščiai. Tačiau greitai atėjo įgudimas.

Įkvėpimo šaltinis buvo perskaitytų knygų sukelti įspūdžiai. Vienas labiausiai pavykusių darbų – tai Robinzonas Kruzas ir Penktadienis. Meistras labai žavėjosi ispanų rašytojo Servanteso “Don Kichoto” personažais. Jis išdrožė net keletą Don Kichoto ir Sančo Panso variantų.

Prisimename tą laikotarpį, kai Kauno “Žalgiris” ir jo pergalės tuometinėje Sovietų Sąjungoje kėlė lietuviams nepaprastą euforiją ir pasididžiavimo jausmus. Ne paslaptis, Bronislovui Milakniui irgi labai patiko krepšininkai, todėl išdrožė ir jų figūras.

Pamėgti jo herojai buvo muzikantai, dainininkai, teatralai ar kitokios konkrečios asmenybės. Sakralinės tematikos kūrinių Rokiškio krašto muziejaus kolekcijoje nėra. Bronislovas Milaknis prisimena, kad žmonių paprašytas darė kryžius, kurie buvo vežami ir statomi Kryžių kalne.

Visa, ką išdrožė, Bronislovas Milaknis matė savo vaizduotėje, niekada nedarė jokių eskizų. Net ir pasirenkamai medienai daug reikšmės neteikė. Daugiausia darbų sukūrė iš liepos ir blindės. Beržo nemėgo, nes juoduoja ir labai skyla. Bronislovas naudojo paprasčiausius įrankius: kirvį, peilį ir kaltelius.

Mirus Bronislovo Milaknio žmonai, jis apsigyveno Rokiškyje, tačiau prie drožybos jau nebegrįžo.