Laurynas Masiliauskas (1884-1956) |  Rokiškis |
Laurynas Masiliauskas gimė 1884 m.
Alsėdžiuose (Telšių aps.). Jo šeima gyveno vargingai, tėvai turėjo tik 2 ha
žemės. Tėvui anksti mirus, Laurynui teko piemenėlio ir pusbernio dalia.
Jo senelės brolis kunigas skatino vaikiną mokytis ir išsiuntė į
vienuolyną. Tačiau Laurynas Masiliauskas jame išbuvo tik mėnesį, nes labai
nusibodo nuolatinės maldos. Metęs vienuolyną, Laurynas, kunigo dėka,
gavo darbą dirbtuvėse, gaminančiose įvairius baldus bažnyčioms. Čia jis
dirbo ir mokėsi, kas mėnesį gaudavo po 10 rublių maistui, be to vakarais
po darbo eidavo mokytis piešimo. Per 5 metus jis baigė ir staliaus, ir
piešimo mokslus. Giminaitis jį pasiuntė į Vilnių mokytis piešimo ir
braižybos. Čia Laurynas susipažino su savo būsima žmona. 1911 m. L.
Masiliauskas baigė mokslus, vedė ir persikėlė gyventi į Rokiškį. Jis ėmė
dirbti Rokiškio ir jo apylinkių bažnyčiose: atliko staliaus, medžio
auksuotojo, dažytojo darbus. Daug interjero įrengimo darbų 1913 - 1914
ir 1918 - 1919 m. atliko Čedasų bažnyčioje.
I-ojo pasaulinio karo metais jis persikėlė į Rusiją. Gyveno netoli Petrogrado, fabrike dirbo medines dėžutes parakui pakuoti. 1918 m. grįžo į Čedasus, vėliau gyveno Palėvenėje ir Kalnaberžėje. 1930 m. vėl grįžo į Rokiškį, vėl ėmėsi bažnyčių interjero darbų: gamino altorius, klausyklas, suolus, cimborijas, šventųjų skulptūras, kryžių „mūkeles“ ir kt. Paskutiniaisiais gyvenimo metais, nebeturėdamas sveikatos dirbti staliumi, ėmė tarnauti Rokiškio bažnyčios zakristijonu. Juo išbuvo 5 metus, iki savo mirties.
L. Masiliauskas buvo švelnaus, gero būdo, nerūkė, negirtavo. Per visą gyvenimą į žmoną nėra kreipęsis „tu“. Rokiškio krašto muziejuje yra saugoma jo išdrožta skulptūra šv. Jonas Krikštytojas (RKM 4968). Ši skulptūra buvo koplytstulpyje, stovėjusiame prie Laukupės upelio šalia vieškelio Rokiškis – Pandėlys. 1963 m. ją muziejui perdavė Rokiškio bažnyčios klebonas Albertas Talačka.
Žinomi L. Masiliausko darbai:
1. Utenos bažnyčioje – suolai, 4 renesanso stiliaus klausyklos, krikštykla, mažas Jėzaus širdies altorius ir kontufelis (1944 m. duomenys).
2. Kamajų bažnyčioje – 8 gotikinio stiliaus klausyklos, darytos 1934 m.
3. Čedasų bažnyčioje – baldakimas, vyskupo sostas, skulptūra „Kristaus prisikėlimas“, procesijos altorėlis, komoda, 2 spintos bažnytiniams rūbams, 2 klauptuvėliai, 2 sostai kunigams sėdėti, 5 klausyklos, visi bažnyčios suolai, paveikslų rėmai, 12 žvakidžių.
4. Žiobiškio bažnyčioje – šv. Antano skulptūra.
I-ojo pasaulinio karo metais jis persikėlė į Rusiją. Gyveno netoli Petrogrado, fabrike dirbo medines dėžutes parakui pakuoti. 1918 m. grįžo į Čedasus, vėliau gyveno Palėvenėje ir Kalnaberžėje. 1930 m. vėl grįžo į Rokiškį, vėl ėmėsi bažnyčių interjero darbų: gamino altorius, klausyklas, suolus, cimborijas, šventųjų skulptūras, kryžių „mūkeles“ ir kt. Paskutiniaisiais gyvenimo metais, nebeturėdamas sveikatos dirbti staliumi, ėmė tarnauti Rokiškio bažnyčios zakristijonu. Juo išbuvo 5 metus, iki savo mirties.
L. Masiliauskas buvo švelnaus, gero būdo, nerūkė, negirtavo. Per visą gyvenimą į žmoną nėra kreipęsis „tu“. Rokiškio krašto muziejuje yra saugoma jo išdrožta skulptūra šv. Jonas Krikštytojas (RKM 4968). Ši skulptūra buvo koplytstulpyje, stovėjusiame prie Laukupės upelio šalia vieškelio Rokiškis – Pandėlys. 1963 m. ją muziejui perdavė Rokiškio bažnyčios klebonas Albertas Talačka.
Žinomi L. Masiliausko darbai:
1. Utenos bažnyčioje – suolai, 4 renesanso stiliaus klausyklos, krikštykla, mažas Jėzaus širdies altorius ir kontufelis (1944 m. duomenys).
2. Kamajų bažnyčioje – 8 gotikinio stiliaus klausyklos, darytos 1934 m.
3. Čedasų bažnyčioje – baldakimas, vyskupo sostas, skulptūra „Kristaus prisikėlimas“, procesijos altorėlis, komoda, 2 spintos bažnytiniams rūbams, 2 klauptuvėliai, 2 sostai kunigams sėdėti, 5 klausyklos, visi bažnyčios suolai, paveikslų rėmai, 12 žvakidžių.
4. Žiobiškio bažnyčioje – šv. Antano skulptūra.
© 2011 - Rokiškio rajono savivaldybė | Sprendimas: NET group