Liaudies buities skyrius Rokiškio krašto muziejuje

Rokiškis

1959 m. buvo įgyvendintas sumanymas šalia Rokiškio dvaro ansamblio pastatų steigti liaudies buities muziejų. Tai buvo pirmasis liaudies buities muziejus Lietuvoje po atviru dangumi. Šis sumanymas pribrendo, nes kito buities kultūra, pertvarkomos viensėdijos, nyko senieji tradiciniai pastatai, jų statymo būdas. Kad būtų išsaugotas liaudies buities savitumas, iš rytų Aukštaitijos kaimų į Rokiškio krašto muziejaus parką buvo perkeliami senieji XIX a. valstiečio sodybos pastatai. Buvo planuojama čia atkurti senojo Aukštaitijos gatvinio kaimo vaizdą. Nors sumanymo nepavyko visiškai įgyvendinti, vis dėlto į parką perkelti septyni įvairios paskirties valstiečio sodybos pastatai.

Pirmasis pastatas, atvežtas 1959 m. iš Kupiškio r. Gaigalių kaimo - klėtis, statyta XIX a. pab. Jos sienojai netašyti, suleisti į kerčias. Statyba atlikta be pjūklo ir metalinių vinių. Stogas dvišlaitis, galuose skliautiniai stogeliai. Klėties fasadas neturi puošybinių elementų. Dvaro parke stovi dar viena klėtis, 1964 m. atkelta iš Utenos r. Varniškių k. Įdomus ir vertingas šios klėties inventorius: kubilas alui daryti, mediniai kubilėliai miltams, sėtuvės, bumblės. Abi parke esančios klėtys 2009 m. yra restauruotos ir pritaikytos ekspozicijoms bei edukacijai. Pirmojoje klėtyje stovi autentiškos staklės, čia mokomasi austi. Kitoje klėtyje savo amatą demonstruoja medžio drožėjas.

1964 m. pastatytas vienos patalpos pastatėlis, vadinamas pravarėliu, kuriame įrengtas židinys maistui, pašarui gyvuliams virti, alui gaminti, mėsai rūkyti. Pravarėlį kai kas naudojo ir daržovėms laikyti.

1965 m. į muziejų perkelta kalvė iš Rokiškio r. Bareišių k. kartu su keliasdešimt smulkių XIX a. pab. kalvystės įrankių. Senasis Lietuvos kaimo amatas atgyja edukacinėje programoje „Mano tėvelis buvo kalvelis“.

Su XIX a. buitimi muziejaus lankytojai susipažįsta užsukę į dūminę pirkią, atgabentą čia iš Utenos r. Varniškių k. Dvišlaitis šiaudų stogas, trys mažyčiai langeliai, užstumiami lentelėmis, viduje nuo dūmų pajuodusios sienos, gausybė medinių darbo įrankių, baldų bei kitų buičiai reikalingų daiktų sukuria autentišką XIX a. valstiečio namų aplinką. Čia malama dvejomis girnomis, grūdami piestelėje sėmenys, sužinoma senovinių darbo įrankių paskirtis. Visa tai ir dar daugiau galima išbandyti edukacinėje programoje „Prosenelių vaikystė“.

Be minėtų pastatų, parke stovi medinė kapinių koplyčia, pažymėta 1820 ir 1851 metų datomis.

1970 m. atgabentas ir pastatytas kluonas, kuriame įrengta vienintelė Lietuvoje prakartėlių ekspozicija, lankoma ištisus metus.